- senobiškas
- senóbiškas, -a adj. (1)
1. Ln, Vp žr. senoviškas 1: Senóbiškų linų mūsų turi Rm. Senóbiškose lietuviškose knygose tep buvo Dv.
senóbiškai adv.: Dar senóbiškai javų pristatyta (gubas kaip seniau statė) Ėr. ║ Tai jūs vis senóbiškas dainas dainiuojat Jnšk. Senóbiška dainelė reikia pasklausyt Vdn. Senieji dainininkai aiškiai skiria: šičia, sako, senobiška daina, o čia – naujoviška B.Sruog. Kaina – labai senobiškas žodis K.Būg.senóbiškai adv. Imb: Nepatinka man visai ta nauja muzika. Ot, kai senóbiškai užgriežia! Krs. Mano tėvas senóbiškai kalbėjo Krm. Senóbiškai kai ką galiu pasakyt, visa suprantu Pb. Tegu rašo senóbiškai Jsv. Jau niekas senóbiškai nekalba Ker. Seniau, kai jaunos buvom, tai senóbiškai šokdavo Trgn.2. žr. senoviškas 3: Aš senóbiška boba, o ji dar senobiškèsnė Rm. Senóbiški čia žmonės, senobiškos ir kalbos Kp.senóbiškai adv.: Mūsų namuose senóbiškai gyvena Krs.◊ po senóbišku pagal senovės būdą: Po senóbišku skaitom Imb.
Dictionary of the Lithuanian Language.